- gvaltaplėša
- ×gvaltaplėšà scom. (2), gvaltãplėša (1) Ggr, gvaltaplė́ša (1) J kas smarkiai puola prie darbų; kas griežtai, prievarta ko reikalauja, griebia, plėšia iš rankų nesiklausęs: Toks tu man būk gvaltaplėšà – pula par viršų Lkv.
Dictionary of the Lithuanian Language.